- viesula
- víesula sf. (1) K.Būg, P.Skar, FrnW, NdŽ, KŽ, Nm, viesulà Rtr 1. M, L, L58, Alvt žr. viesulas 1: Kai užėjo víesula, sumatralino medžius, kad tik malkom tiko Graž. Tai jau víesula buvo gera, kad medžius rovė Kbr. Ka įsisuko į mūs beržyną víesula, tai tep medžius tik suka i vis prie žemės lenkia Plv. Jau čia baisi víesula buvo Snt. Kad užė[jo] víesula, misliau – i mane nuneš Dkš. Pakilo kuo didžiausia viesula LTR(Užp). Kap uže[jo] víesula šito su lietum, i sudergė [miežius] – grūdų jau nebus iž jų Ck. Víesula perejo prieš savaitę Lb. Ištiko labai didelė viesula ir tą jauniausią dukterį išnešė per langą LMD(Dkš). Vėl viesula ištiko ir parvežė ponui rąstus, ir šakas nugenėjo BsMtII109(Prnv). Jei žmogui į kelią viesula pareina, tai prie jo gali velniukas pristoti BsMtI28(Brt). Beeinant atūžė baisi viesula, akmenis, kaip didžiausias trobas, in padanges nešdama, besidaužydama ir bestaugdama po kalnus LTI24(Bs). Kartais kyla juodos bangos su viršūne kruvina, kaip gyvatės brukas, rangos, dūksta viesula pikta! B.Sruog. Sugriaukite, pikti perkūnai! Suūžkit, viesulos ir vėjai! S.Nėr. Viesulai sukantis, velniukai svodbą kelia. Juos tąsyk galima per išverstą rankovę pamatyti BsMtI28(Brt). | prk.: Te karo viesula praūžia taip, kaip prasidėjo V.Kudir. Aš sergu – mano sieloje viesulos trankos P.Vaičiūn. ^ Merga kai víesula Tvr. Kai insiširdijo boba, tai kap víesula išlėkė Tvr. Lekia kap su víesula Žal. Kaip viesula čia atpoškėjęs P.Vaič. Turime ant to svieto brangius prietelius, bet tuos kaip viesula kvietkus tankiausiai išrauja ir nuneša rš. Švaistosi lyg viesula po stubą Šn. Eina su devyniom viesulom KrvP(Vlkv). 2. tokia mitologinė būtybė: Jau víesula neša pinigus tam naman Str. Viesula beveik visada žmogaus lenkiasi: ypač jei pamatęs persižegnosi LMD.
Dictionary of the Lithuanian Language.